Žirniai Tai ankštiniai augalai, augantys vėsesniame klimate nuo rudens iki pavasario. Jie yra gerai žinomi ir naudojami gastronomijoje visame pasaulyje. Jo mokslinis pavadinimas yra Pisum sativum. Jie laipioja augalais, kurių gebėjimas fiksuoti azotą dirvožemyje yra įspūdingas. Jis turi gana daug maistinių ir naudingų savybių dietoms, kuriose gausu daržovių.
Jei norite išmokti auginti žirnius ir žinoti visas savybes, kenkėjus ir ligas, kurios gali jį užpulti, skaitykite toliau 🙂
pagrindinės funkcijos
Žirnius galima valgyti šviežius salotose, ryžiuose, sriubose, bulvytėse ir troškiniuose. Turi puikų turinį baltymuose, kalcyje ir vitaminuose C. Jį galima puikiai auginti namuose a augti stalas arba a Namai ir sodas.
Tai vienmetis žolinis augalas, kurio aukštis gali siekti tris metrus. Norint tinkamai surinkti derlių, paprastai neleidžiama jiems užaugti labai ilgai. Yra dvi veislės žirnių, kurie dažnai auginami. Jie yra tie, kurie auga mažai, ir tie, kurie plinta tarsi vynmedis. Jo šaknis yra gana išsivysčiusi, o stiebai yra ploni, jie auga spiralėmis ir padeda aplinkiniams augalams suvokti struktūras.
Jo vaisiai yra vynmedis tarp 3,5 ir 15 cm ilgio pakabinti iki 11 apvalių, lygių ar raukšlėtų sėklų. Žirniai gali būti žali, geltoni, rudi, oranžiškai raudoni, margi ir smėlio spalvos.
Žirnių auginimas
Žirniams klestėti reikia žemesnės temperatūros klimato. Geriausias laikas juos auginti vasaros pabaiga ir ankstyvas ruduo kad žiemą būtų galima juos gerai surinkti. Nors ji mėgsta vėsesnį klimatą, ji negali atlaikyti šalčio temperatūros, todėl turime ją apsaugoti. Jei vietovėje, kurioje ketiname sodinti, paprastai būna šalnos, geriau tai padaryti likus mėnesiui iki paskutinės šalnos.
Šiam augalui reikalingas laisvesnio tipo dirvožemis, geras drenažas ir kokybiškos trąšos. Kompostas gali būti naudojamas tinkamai jį maitinti. Jis gali būti sėjamas įvairiais būdais, tačiau jis turi rišskleidęs mažiausiai 30 cm gylį. Kultūrinės lovos ir konteineriai tinka žirniams auginti.
Žirnių sėkla yra maždaug pusės centimetro dydžio, o spalva dažniausiai yra šviesi arba tamsiai ruda. Jis auginamas naudojant tiesioginės sėjos techniką, nors leidžiama sėti ir į sėklų guolius. Sėjai atlikti pažymėtos dvi centrinės vagos, kurių atstumas yra apie 15 centimetrų ir 2-3 cm gylis. Tada sėklos dedamos laikantis maždaug 10 cm atstumo tarp jų. Kai jos yra vietoje, vagos uždengiamos ir palaistomos.
Jei tai darome darželyje, svarbu, kad substrate būtų geros trąšos ir drenažas, kad būtų išvengta potvynių ar maistinių medžiagų trūkumo. Sėklą dedame dviejų centimetrų gylyje, kad plotas būtų drėgnas. Daigą reikia persodinti, kai jis pasiekia maždaug aštuonių centimetrų aukštis. Jei šaknys labai suvyniotos, galime jas šiek tiek nupjauti ir įdėti į zigzagą.
Žirnių augalai yra labai jautrūs. Todėl jo surinkimas atliekamas rankomis, kad nebūtų pažeista konstrukcija. Derlius bus laipsniškas, todėl turėsime keletą savaičių gamybos.
Būtina priežiūra
Žirniams reikia ypatingos priežiūros, kad būtų išlaikytos visos optimalios jų sąlygos. Jei norime gauti gerą rezultatą, prieš sėjant sėklą patartina pamirkyti vieną naktį. Tokiu būdu jie gerai dygs.
Šie patarimai padės jums išlaikyti žirnių sveiką ir gerai augantį:
- Kai augalas užauga daugiau nei 15 cm, galime pritvirtinkite šakas prie akių kad stiebai neliktų laisvi.
- Mes galime paimti keletą krūmų augalų, kad susietume juos su žirniais ir pasinaudotume erdve.
- Jei dirvožemį palaikysime švarų be piktžolių, išvengsime kenkėjų ar ligų.
- Kad dirva būtų drėgna augalui užaugus apie 30 cm, galime naudoti mulčią ar paminkštinimą.
- Geras stebėjimas yra geriausias ginklas nuo kenkėjų ir ligų. Geriau investuoti į prevenciją, nei pasiekti kažką nepakeičiamo.
- Smarkiai lyjant ar krušai patartina juos apsaugoti. Jie turėtų būti dedami ant tinklo arba ant sienos. Tas pats, kai temperatūra krenta.
- Mes galime juos susieti su kitais pasėliais, pavyzdžiui, ridikais, ropėmis, agurkais, kukurūzais ir morkomis. Tačiau nėra gerai juos dėti prie svogūnų, svogūnų ir česnakų.
Įdomu tai, kad žirnių žiedai pritaria sode naudingų vabzdžių pritraukimui.
Marai ir ligos
Jei žirnis nebus tinkamai prižiūrimas ir prižiūrimas, jis gali sirgti ligomis ir kenkėjais. Tarp jų randame:
Baltoji pūtis ir pelenai
Tai yra dvi lengvai atpažįstamos ligos. Jie susiformuoja keletas baltų miltelių dėmių ant lapų ir ankščių. Paprastai tai atsitinka, kai temperatūra yra labai aukšta, nes ji nori vėsesnio klimato.
Norėdami išvengti šios ligos, turite gerai rūpintis laistymu ir neleisti lapams sušlapti. Jei lapai yra per daug drėgni, jie labiau linkę į baltą pūtimą. Norint suvaldyti ligą, reikia pašalinti paveiktus lapus, nes jie lengvai plinta per vėją ir gali užteršti kitus augalus.
Amarai
Šis kenkėjas daugiausia minta augalo sultimis ir sukelia ligas. Laiku neapsaugojus ar neprižiūrint, galime prarasti augalą. Mes galime nuplaukite lapus biologiškai skaidomu muilu ir vandeniu pašalinti šiuos vabzdžius. Kitas sprendimas yra naudoti natūralius plėšrūnus, tokius kaip ladybugs, kuriuos traukia mūsų sodo gėlės.
Lapų kasėjai
Šis kenkėjas suformuoja galerijas ant augalo lapo. Jie yra lervos kurie atima iš augalo vietą fotosintezei atlikti. Jei norime naikinti kenkėją, ant lapo turime sutrypti lervas, kad jos toliau nesivystytų. Tuo atveju, kai jie užsikrečia, taip pat galite naudoti tam tikros rūšies pesticidus.
Naudodamiesi šiais patarimais, žirniai gali būti sveiki ir užkirsti kelią galimiems kenkėjams ir ligoms.