La antocianozė yra augalo būklė, kuri gali sukelti spalvos pasikeitimas ant lapų, taip pat kiti su chlorofilu susiję simptomai. Jis dažnai painiojamas su kitomis fiziologinėmis problemomis, bet iš tikrųjų yra dėl a antocianino lygio disbalansas augaluose. Šis žiedų ir lapų spalvai labai svarbus junginys, priklausomai nuo aplinkos pH, gali išgauti tam tikrus rausvus, mėlynus ir violetinius tonus.
Šis reiškinys pastebimas įvairiose augalų rūšyse, tačiau labai svarbu suprasti, kaip jis veikia kiekvieną augalą ir ką galime padaryti, kad išvengtume jo poveikio arba jį ištaisytume. Šiame straipsnyje apžvelgsime antocianozės ypatybes, kaip ją atpažinti ir kokių veiksmų galime imtis, kad apsaugotume savo pasėlius.
Kas yra antocianozė?
Antocianozė reiškia fizinį per didelio kaupimosi pasireiškimą antocianinai ant augalo lapų. Antocianinai yra pigmentai, priklausantys flavonoidų šeimai ir atsakingi už daugelio augalų raudoną, violetinę ir mėlyną spalvas. Kai šie pigmentai kaupiasi, lapai gali pasidaryti rausvai arba violetiniai, ypač esant tam tikroms aplinkos sąlygoms, pvz šalta temperatūra o mitybos stresas.
Šis reiškinys dažniausiai stebimas tokiose rūšyse kaip Avena sativa (avižos), taip pat į kiti dekoratyviniai augalai. Lapų spalvos pasikeitimas yra ženklas, kad augalas patiria tam tikrą stresą arba kad pakinta jo medžiagų apykaita.
Antocianinai ir jų vaidmuo augaluose
The antocianinai Jie yra svarbūs augalų junginiai, kurie daugiausia naudojami kaip pigmentai. Tačiau jo vaidmuo neapsiriboja vien spalva. Antocianinai taip pat padeda apsaugoti augalus nuo ultravioletinių spindulių ir oksidacinis pažeidimas. Be apsauginės funkcijos, jie atlieka ir apsauginį vaidmenį, nes jų intensyvi spalva gali pritraukti apdulkintojai arba atgrasyti tam tikrus žolėdžiai.
Tinkamomis sąlygomis antocianinai yra subalansuoti augale. Tačiau esant netinkamai temperatūrai, pH ir kitiems aplinkos veiksniams, pakinta medžiagų apykaita, pradedame matyti būdingus antocianozės simptomus, pvz. lapų spalvos pakitimas.
Skirtingi antocianidai
Yra įvairių tipų antocianidai, kurios yra antocianinų aglikoninės formos. Kiekvienas antocianidino tipas augaluose gamina skirtingus spalvų atspalvius. Tarp labiausiai paplitusių rasime:
- Cianidinas: sukuria tonus raudona arba violetinė augaluose.
- Delfinidinas: Susijęs su melsvi tonai augaluose.
- Malvidina: Atsakingas už violetinės spalvos gėlėse ir vaisiuose.
- Pelargonidinas: Gamina spalvas apelsinas arba lašiša.
Mokslininkas Richardas Willstätteris buvo pirmasis, kuris aprašė, kaip pH pokyčiai gali paveikti antocianinų atspalvį. Priklausomai nuo to, ar aplinka buvo rūgštesnis arba šarmesnisantocianinai gali pakeisti spalvą, todėl įgauna rausvus, violetinius ar melsvus atspalvius, kuriuos paprastai matome antocianozės paveiktuose augaluose.
Antocianozės paveikti augalai
Vaizdas - „Wikimedia“ / „Mokkie“
La antocianozė Jis būdingas daugeliui augalų rūšių. Kai kurie labiausiai paveikti:
- Avena sativa (dekoratyvinės avižos), kurios greitai parodo spalvos pakitimo simptomus.
- Vaisiai patinka mėlynių ir vyšnia, kurios pasižymi dideliu antocianinų kaupimu.
- Dekoratyviniai augalai, tokie kaip Pelargonija y Jurginas, kurios dėl didelio antocianinų kiekio sukuria itin intensyvias spalvas.
Šiuose ir kituose augaluose antocianozė yra įprasta, kai augalai yra veikiami aplinkos stresas, pvz., ilgalaikis šaltis, maistinių medžiagų trūkumas ar nepakankamas saulės spindulių kiekis.
Antocianozės poveikis augalų imuninei sistemai
Įdomu tai, kad antocianinai atrodo, kad jie turi tiesioginį ryšį su apsauga imuninė sistema augalų. Įvairūs tyrimai parodė, kad reguliariai vartoti vaisius, kuriuose gausu antocianinų, pavyzdžiui, mėlynės ar vynuogės, gali pagerinti organizmo apsaugą. Augaluose antocianinai turi panašų poveikį, padedantys pagerinti jų atsparumą nepalankioms sąlygoms.
Tačiau perteklinis kaupimasis gali būti žalingas, nes trukdo fotosintezė ir kitus gyvybiškai svarbius procesus lapuose.
Apskritai, augalai gamina antocianinus kaip gynybinį atsaką į įvairius tipus aplinkos stresas, ir nors kai kuriose situacijose tai yra naudinga, kai sąlygos yra pernelyg nepalankios, augalas negali susidoroti su kaupimu ir yra paveiktas antocianozės.
Kaip išvengti ir gydyti antocianozę
Siekiant užkirsti kelią augalų vystymuisi antocianozė, svarbu užtikrinti, kad auginimo sąlygos visada būtų tinkamos adekvatus ir subalansuotas. Kai kurios rekomendacijos, galinčios padėti išvengti šios būklės, yra šios:
- Suteikite pakankamai saulės šviesos, nes jos trūkumas gali pakisti antocianinų apykaitą.
- Užtikrinkite, kad augalas gautų pakankamą tiekimą maistinių medžiagų, ypač kalio, kuris vaidina lemiamą vaidmenį šiame procese.
- Venkite šalčio ar itin žemos temperatūros, nes tai gali paskatinti antocianinų kaupimąsi lapuose.
Kai augalas išsivysto antocianozė, svarbu greitai įsikišti. Atsižvelgiant į atvejo sunkumą, galite pabandyti pakoreguoti dirvožemio pH arba pateikti a specifinis maisto papildas.
Antocianozė yra įdomus reiškinys, kuris, nors ir gali atrodyti rimtas, dažnai rodo, kad augalas bando apsisaugoti. Anksti atpažinus simptomus ir tinkamai pakoregavus aplinkos sąlygas, augalai gali atsigauti ir toliau augti stiprūs bei sveiki. Visada nepamirškite įvertinti tokius veiksnius kaip šviesa, pH ir maistinės medžiagos, kurios yra labai svarbios norint išvengti tokio disbalanso.