Klausimas, kiek medžių yra pasaulyje, intriguoja daugelį. Laikui bėgant, technologijų pažanga leido mums gauti tikslesnius atsakymus, nors visada su tam tikrais apribojimais dėl užduoties masto. Medžiai ne tik aprūpina deguonimi ir yra gyvybės šaltinis, bet ir atlieka lemiamą vaidmenį kovojant su klimato kaita. Žemiau mes toliau nagrinėsime šią įdomią temą, remdamiesi naujausiais tyrimais ir skirtingais požiūriais į medžių skaičių Žemėje.
Manoma, kad mūsų planetoje yra maždaug 3 milijardai medžių. Šis skaičius gautas iš žurnalo „Nature“ atlikto tyrimo, kuriame buvo panaudotos palydovinės nuotraukos kartu su lauko duomenimis. Šis tyrimas rodo, kad vidutiniškai 400 medžių kiekvienam žmogui pasaulyje. Tačiau miškų naikinimas, miškų gaisrai ir žmogaus įsikišimas bėgant metams smarkiai sumažino medžių skaičių ir nuo žmonijos civilizacijos pradžios prarado beveik 46 % pasaulio medžių populiacijos.
Kaip skaičiuojami medžiai?
Suskaičiuoti medžius nėra paprasta užduotis. Šiuo metu Mokslininkai naudoja įvairias technologijas, tokias kaip palydoviniai vaizdai ir superkompiuterių modeliai. Naujausiuose tyrimuose, pavyzdžiui, kuriuos atliko Jeilio universitetas ir kiti mokslininkai visame pasaulyje, šie duomenys buvo sujungti su vietiniais miškų inventorizacijomis, kai medžių tankumas hektare buvo matuojamas skirtinguose natūraliuose ir saugomuose sklypuose.
Šio tipo tyrimai leido mums gauti tikslesnius ir pažangesnius skaičius, įvertinant, kad yra daugiau nei 3 milijardo medžių visoje planetoje. Tačiau šis skaičius galėtų būti didesnis, jei būtų atsižvelgta ne tik į klimatą ir dirvožemį, bet ir į vietinius veiksnius. Kai kurie mokslininkai teigia, kad daugelis vietovių, pavyzdžiui, šalti ar sausi regionai, gali būti nevisiškai įvertintos dėl ekstremalių oro sąlygų ir prieigos prie tam tikrų duomenų trūkumo.
Svarbus klausimas, kuris buvo iškeltas, yra savaiminio išsivalymo procesas, kuriame silpnesni medžiai žūva, todėl stipresni gali toliau augti. Tai gali tiesiogiai paveikti miškų tankumą, ypač tų, kurie konkuruoja dėl ribotų išteklių, tokių kaip šviesa ar vanduo.
Ryšys tarp medžių ir klimato kaitos
Medžiai yra būtini kovojant su klimato kaita dėl jų gebėjimo kaupti anglį. Vienas medis gali sugerti apie 12 kg anglies dioksido (CO2) per metus, todėl jis tapo „žaliuoju didvyriu“ mažinant žmogaus sukeltą taršą. Viename hektare medžių, iki 6 tonos CO2. Dabartiniais skaičiavimais pabrėžiama, kad norint veiksmingai kovoti su klimato krize, reikia sodinti ir išsaugoti daugiau medžių.
Tačiau miškų naikinimas tebėra nerimą kelianti problema. Maždaug 15 milijardų medžių, kurių daugelio negalima tinkamai pakeisti. Skaičiuojama, kad už kiekvieną prarastą medį reikėtų pasodinti bent septynis nuostoliams kompensuoti.
Pasaulinis paplitimas ir rūšys, kurias reikia atrasti
Medžiai nėra tolygiai pasiskirstę visame pasaulyje. Nors atogrąžų ir subtropikų miškai yra didžiausia medžių dalis (apie 43 % viso pasaulio medžių), borealiniai miškai Šiaurės Amerikoje, Skandinavijoje ir Rusijoje medžių tankumas yra didžiausias, nes tai kompaktiškesni miškai, su plonais spygliuočiais.
Kita vertus, naujausi tyrimai atskleidė, kad vis dar gali būti apie 9.000 rūšių medžių, kurių dauguma yra atokiose Pietų Amerikos vietose, tokiose kaip Andai ir Amazonė. Šiose vietovėse yra didelė biologinė įvairovė, tačiau jos taip pat susiduria su dideliais iššūkiais miškų kirtimas ir žmogaus veikla.
Šie nauji atradimai pabrėžia, kaip svarbu tęsti miškų ekosistemų tyrimus ir apsaugoti. Kai geriau suprantame biologinę įvairovę ir retų rūšių skaičių, galime priimti geresnius sprendimus, kaip išsaugoti planetą ir kovoti su klimato kaita.
Visi šie duomenys pabrėžia medžių svarbą mūsų pasaulyje. Jie ne tik labai svarbūs mūsų išlikimui, bet ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį ekosistemų sveikatai ir kovojant su klimato kaita. Nors 3 milijardų medžių skaičius gali atrodyti didelis, spartėjantis miškų naikinimas primena mums, kad būtina skubiai rūpintis miškais ir nuolat atnaujinti miškus, kad būtų užtikrinta gyvybė planetoje.