Išsamus visterijų tipų vadovas: rūšys, savybės, auginimas ir priežiūra

Visterija, taip pat žinomas kaip visterija arba glicinasVisterija yra viena įspūdingiausių ir vertinamiausių vijoklinių augalų genčių sodininkystėje, tiek dėl nepaprasto žydėjimo kabančiomis kekėmis, tiek dėl energingo augimo ir gebėjimo transformuoti erdves. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime skirtingas visterijų rūšis, įskaitant tai, kaip jas atskirti, botanines savybes, idealias auginimo sąlygas, genėjimo būdus, kenkėjus ir ligas, dauginimo būdus ir idealius derinius sode. Taip pat pateiksime ekspertų patarimų, kaip išlaikyti visterijas vešlias ir sveikas, ir atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie jų auginimą.

Kas yra visterija? Kilmė ir bendros savybės

Visterija Tai sumedėjusių krūmų ir vijoklių gentis, kilusi iš Rytų Azijos (Kinijos, Japonijos, Korėjos) ir rytinių Jungtinių Amerikos Valstijų. Ji priklauso Fabaceae (ankštinių) šeimai. Pagrindinis jos patrauklumas yra gausus žydėjimas kabančiomis kekėmis, kuris gali trukti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvos vasaros, priklausomai nuo rūšies ir klimato.

Visterijai būdinga tai, kad energingas augimas, jei leidžiama, gali užaugti ir išplisti iki dvidešimties metrų aukščio, apimdamas didelius šoninius plotus. Kamienas bėgant metams sumedėja ir tampa tvirtas, o jo šakos yra lanksčios, galinčios apsivynioti aplink atramas abiem kryptimis (pagal arba prieš laikrodžio rodyklę, priklausomai nuo rūšies).

Lapai lapiniai, pakaitomis išdėstyti, dažniausiai sudaryti iš 9–19 lancetiškų lapelių arba ovalo formos, ryškiai žalios spalvos. Rudenį, prieš krintant, jos įgauna geltonus arba auksinius atspalvius. Tai idealus augalas pergolėms, sienoms, tvoroms, fasadams, arkoms dengti ir netgi mažiems medeliams formuoti su tinkama atrama.

Susijęs straipsnis:

Wisteria, laipiojimo augalas jūsų sodui

Pagrindinės visterijų rūšys ir jų skirtumai

Yra kelios pripažintos visterijų rūšys, kurių kiekviena pasižymi unikaliomis savybėmis, tokiomis kaip kilmė, žiedų tipas ir spalva, dydis, gyvybingumas ir žydėjimo sezonas. Žemiau aprašome svarbiausias ir auginamas iš jų:

• wisteria sinensis (Kininė visterija): Kilusi iš Kinijos, populiariausia Vakarų Europoje ir Amerikoje. Jos žiedai dažniausiai violetiniai arba alyviniai, nors yra ir baltų veislių. Pastebimas ankstyvas žydėjimo laikotarpis, dažniausiai pasireiškiantis prieš lapų skleidžiamą žydėjimą, ir labai kvapnios, iki 30 cm siekiančios kabančios kekės. Jos stiebai garbanojasi prieš laikrodžio rodyklę.
• floribunda wisteria (Japoninė visterija): Kilusi iš Japonijos, garsėja itin ilgomis žiedų kekėmis, kurios kai kuriose veislėse, tokiose kaip „Macrobotrys“, gali siekti iki 1 metro. Žiedai gali būti violetiniai, mėlyni, balti arba rožiniai. Žydi kiek vėliau nei „sinensis“, dažnai jau išsivysčiusiais lapais. Jos stiebai garbanojasi pagal laikrodžio rodyklę.
• Visterija brachybotrysTaip pat japoninė rūšis su trumpomis žiedų kekėmis, bet dideliais, labai kvapniais žiedais. Jos žiedai gali būti balti arba rausvi (pavyzdžiui, veislė 'Showa-Beni') ir paprastai žydi šiek tiek vėliau nei W. floribunda.
• wisteria frutescens (Amerikinė visterija): Kilusi iš rytų Šiaurės Amerikos. Ji mažiau auganti nei azijinė visterija, trumpesniais žiedynais (apie 15–20 cm) ir violetiniais arba mėlynais žiedais. Idealiai tinka mažiems sodams arba vietovėms, kur per didelis gyvybingumas yra problema. Žydi vasarą, o jos žiedai yra mažiau aromatingi.
• Wisteria venusta (arba W. venusta 'Shiro-Kapitan')Žinoma kaip šilkinė visterija, ji žydi kabančiomis baltų žiedų kekėmis, labai vertinamomis dėl savo subtilumo ir mažesnio dydžio.

Be šių, yra ir kitų retesnių veislių, įskaitant savaimines ir hibridines veisles. Tarp žymiausių botanikos sodų ir specializuotų kolekcijų veislių yra šios:

• Visterija floribunda 'Domino'Su ilgomis kekėmis ir ryškiu kvapu.
• Visterija floribunda 'Strella'Labai ilgos kekės ir intensyvus aromatas.
• Visterija brachybotrys 'Showa-Beni'Žiedai: šviesiai rožiniai, labai dekoratyvūs.
• Wisteria floribunda 'George F. Wilson'Intensyvus violetinis žydėjimas.
• Wisteria floribunda 'Kimono'Balti kekės su mėlynu atspalviu.
• Wisteria floribunda 'Kokuryu'Labai tamsiai violetiniai/purpuriniai žiedai.
• Visterija frutescens 'Longwood Purple'Žydi vasarą smulkių, į vynuoges panašių žiedų kekėmis.

Visterijos žydėjimo ypatybės

Pagrindinė visterijų auginimo priežastis – įspūdingas žydėjimas. Jos žydi kabančiomis kekėmis, kurių žiedų forma primena ankštinių augalų, tokių kaip kvapieji žirneliai ar zeltpelės, žiedus. Kekių ilgis ir tankumas skiriasi priklausomai nuo rūšies ir veislės.

Gėlių spalvos svyruoja nuo skirtingų atspalvių violetinė, mėlyna, violetinė ir alyvinė, iki baltos ir rausvos, priklausomai nuo rūšies. Daugelis veislių skleidžiasi intensyviai ir saldžiai. Žydi dažnai anksčiau nei sklinda lapai, ypač W. sinensis, todėl kekės, kabančios ant beveik plikų šakų, vizualiai sustiprina efektą.

Kartais, ypač vidutinio klimato sąlygomis, jie gali pasitaikyti antriniai žydėjimai Vasarą ir rudenį mažesnio dydžio. Jauniems augalams paprastai reikia kelerių metų, kad pradėtų gausiai žydėti; tie, kurie gauti iš auginių, skiepų ar sluoksniavimo, žydi anksčiau nei tie, kurie išauginti iš sėklų.

Susijęs straipsnis:

Išsamus visterijų genėjimo vadovas: ekspertų patarimai ir metinis kalendorius

Kaip atskirti pagrindines visterijų rūšis

• Stiebo garbanojimo kryptis: Visterija sinensis auga prieš laikrodžio rodyklę, o Visterija floribunda – pagal laikrodžio rodyklę.
• Žiedų kekės ilgis: W. floribundoje jis gali lengvai viršyti 50 cm (ir pasiekti 1 metrą geriausiose veislėse), W. sinensis jis paprastai būna trumpesnis (20–30 cm).
• Spalva ir kvapas: W. sinensis ir W. floribunda yra aromatingos. W. frutescens yra silpnesnio aromato ir trumpesnių kekių, todėl tinka mažesnėms erdvėms.
• Žydėjimo sezonas: W. sinensis žydi anksčiau nei W. floribunda, paprastai prieš lapų susidarymą.
• Lakštai: W. sinensis paprastai turi mažiau lapelių viename sudėtiniame lape (paprastai 9–13) nei W. floribunda (kuri gali turėti iki 19).

Kaip ir kur sodinti visteriją

1. Iš kur: Visterijai geriausiai žydėti reikia saulėtos vietos. 6 valandos tiesioginių saulės spindulių Dieninis žydėjimas skatina vešlų žydėjimą. Jis gali toleruoti dalinį pavėsį, bet žydi mažiau. Geriausia jį saugoti nuo stipraus vėjo, ypač jaunus egzempliorius.
2. Grindų tipas: Jis teikia pirmenybę derlingam, gerai drenuotam, organinėmis medžiagomis turtingam dirvožemiui. Jis prisitaiko prie pH intervalo nuo šiek tiek rūgštaus iki neutralaus (idealiu atveju pH 6–7). Jis netoleruoja užmirkusių dirvožemių.
3. Plantacija: Visterijas rekomenduojama sodinti pavasarį arba rudenį, kai temperatūra švelni. Duobė turėtų būti dvigubai didesnė už šaknų gumulą, o norint gerai įsitvirtinti, reikia įterpti komposto arba lėtai išsiskiriančių trąšų.
4. Pradinis laistymas: Pasodinus augalą, gausiai palaistykite (bent 10 litrų vandens), kad jis įsitvirtintų. Pirmaisiais metais substratas turi būti drėgnas, bet neužliejamas.

Visteriją galima auginti tiek žemėje, tiek vazonuose, nors vazonuose jos vystymasis ir žydėjimas bus ribotas. Rinkitės didelius vazonus su geru drenažu ir derlingu dirvožemiu, ir pasirūpinkite stabilia atrama.

Esminė visterijų priežiūra: laistymas, tręšimas ir ekspozicija

• Drėkinimas: Visteriją reikia reguliariai laistyti pirmaisiais metais ir karščio laikotarpiais. Įsitvirtinusi ji toleruoja tam tikrus sausros laikotarpius, tačiau užsitęsusi sausra ir per didelė drėgmė kenkia žydėjimui ir sveikatai. Venkite permirkimo, ypač molinguose dirvožemiuose.
• Prenumeratorius: Metinės organinės trąšos rudenį arba žiemą yra labai naudingos. Jei naudojamos cheminės trąšos, jas reikia naudoti pavasarį nedidelėmis normomis ir, jei reikia, vasaros pabaigoje. Azoto perteklius skatina augimą. lapų augimas vietoj gėlių. Mišinyje pirmenybę teikite kaliui ir fosforui.
• Saulės ekspozicija: Idealiai tinka saulėta vieta. Tankiame pavėsyje žydėjimas gali būti labai retas arba jo visai nebūti. Labai karšto klimato sąlygomis dalinis pavėsis piko valandomis padeda išvengti karščio streso.

Klimato sąlygomis su vėlyvomis šalnomis apsaugokite jaunus ūglius, kad nepažeistumėte žiedų. Subrendusios visterijos gerai toleruoja šaltį ir didelį karštį, yra ilgaamžės, lengvai išgyvenančios daugelį dešimtmečių.

Visterijų genėjimas: raktas į įspūdingą žydėjimą

Genėjimas yra būtinas norint kontroliuoti visterijų gyvybingumą ir gauti kokybiškų žiedų. Be genėjimo augalas linkęs sukurti tankų šakų tinklą ir mažiau žiedų.

• Formacijos genėjimas: Pirmuosius kelerius metus pagrindinę konstrukciją formuokite aprengdami vieną kamieną (jei norite uždengti pergolą ar arką) ir pašalindami konkuruojančias ar blogai orientuotas šakas.
• Žydinčių augalų genėjimas: Tai daroma žiemą, ilgas šakas patrumpinant iki maždaug 30–40 cm nuo pagrindo, taip skatinant „vainikuotų šakų“ (trumpų šakų su žiedpumpuriais) augimą. Taip pat naudinga atlikti žaliąjį genėjimą (kas 15–20 dienų vasarą), kad būtų išlaikyta forma ir skatinamas žiedpumpurių formavimasis.
• Genėjimas valymui: Žiemą pašalinkite negyvas, sukryžiuotas ar silpnas šakas ir praretinkite perteklines šakas nuo pagrindo.

Jei visterija auga vazone, ypač atsargiai kontroliuokite jos augimą, pašalindami šaknis ir kas kelerius metus atnaujindami substratą.

Visterijos dauginimas: veiksmingi metodai

• Sluoksnis: Tai paprasčiausias ir saugiausias metodas. Rudenį lanksčios šakos užkasamos žemės lygyje, užpilamos žemėmis ir laikomos drėgnos, kol įsišaknija. Kitais metais ji atskiriama nuo motininio augalo.
• Auginiai: Jie vasarą imami iš pusiau sumedėjusios medienos, apdorojami šaknų hormonais ir sodinami į drėgną, apsaugotą substratą.
• Transplantantas: Jis naudojamas pasirinktoms veislėms dauginti ant mažiau stiprių ar atsparių poskiepių.
• Sėklos: Nors įmanoma, tai nerekomenduojama, nes augalai gali žydėti iki dešimties metų ir dažnai praranda motininio augalo savybes. Be to, sėklos ir ankštys yra nuodingos, jei praryjamos.

Dažni visterijos kenkėjai ir ligos

Visterija paprastai yra atsparus augalas, tačiau ją gali paveikti:

• Grybelinės ligos: Grybinė lapų dėmėtligė (Phyllosticta, Septoria), miltligė (balta grybiena ant lapų, paplitusi drėgnoje ir blogai vėdinamoje aplinkoje), rūdys (mažos oranžinės pustulės) ir kaklelio tulžies pūslės liga (Agrobacterium tumefaciens).
• Virusinės ligos: Lapų mozaika, perduodama skiepijant. Nėra gydymo, todėl paveikti augalai turi būti pašalinti.
• Kenkėjai: Amarai, miltbukės, lappjovės bitės (Megachile centuncularis) ir kartais tripsai.

Svarbiausia yra prevencija: gerai vėdinkite augalą, venkite per didelės drėgmės ir pašalinkite bei sunaikinkite sergančius lapus ar šakas. Jei atsiranda nuolatinių kenkėjų, naudokite specialius insekticidus ir natūralias priemones.

Susijęs straipsnis:

50 augalų, kurie dauginasi iš auginių: išsamus, atnaujintas vadovas

Visterijos dizainas ir naudojimas soduose

Visterija yra itin universalus augalas, skirtas vertikaliam ir dekoratyviniam sodininkystei:

• Pergolės, arkos ir sienos: Dažniausias panaudojimas: kabančios kekės sukuria spalvų ir kvapų kaskadas. Būtinai naudokite tvirtas konstrukcijas, nes subrendusios visterijos gali sulenkti ir pasmaugti metalines ar medines atramas.
• Auginimas ant medžių: Labai erdviuose soduose jis gali lipti per ąžuolus ar kitas rūšis, sukurdamas įspūdingą, laukinį efektą.
• Dideli puodai: Tinka terasoms ir kiemeliams, nors augs mažiau nei tiesioginiame dirvožemyje.
• Augalų sąrašas: Botanikos kolekcijose visterijas galima genėti ir lavinti specialiomis konstrukcijomis, taip išgaunant unikalias dekoratyvines formas ir raštus.

Apsvarstykite galimybę derinti visteriją su kitais dekoratyviniais augalais, kad padidintumėte vizualinį poveikį:

• Bijūnai: Jo žolinė išvaizda ir dideli žiedai kontrastuoja su kabančiomis kekėmis.
• Vilkdalgis: Jos kardus primenantys žalumynai ir derantys žiedai paryškina visterijos spalvas.
• Šeimininkai: Jie padeda užmaskuoti visterijos pagrindą ir apsaugoti šaknis nuo per didelio karščio.

Patarimai, kaip išlaikyti visteriją sveiką, energingą ir žydinčią

1. Venkite azoto trąšų pertekliaus: Jie skatina lapų vystymąsi žydėjimo sąskaita.
2. Nukreipkite stiebus: Neleiskite jiems apsivynioti aplink latakus ar tuščiavidurius elementus; rinkitės plieninius lynus arba tvirtas atramas.
3. Maistinių medžiagų tiekimas pavasarį: Trąšos, kuriose gausu kalio ir fosforo, skatina gausus žydėjimas.
4. Reguliariai laistykite: Ypač pirmaisiais metais ir sausringais laikotarpiais, nepermirkstant dirvožemio.
5. Atlikite metinį genėjimą: Labai svarbu norint pasiekti įspūdingų žiedų ir išvengti susivėlimo.

Atsargumo priemonės: toksiškumas visterijai

Visterijos sėklos ir ankštys yra labai nuodingas prarijus, tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams. Visada laikykite vaikus ir naminius gyvūnus atokiai nuo nukritusių prinokusių sėklų.

Visterijų auginimas yra nepaprastai naudinga patirtis kiekvienam sodininkystės entuziastui. Gerai pažindami rūšis ir veisles, suprasdami jų poreikius ir kruopščiai jas prižiūrėdami, galite mėgautis kasmetiniu spalvų, kvapų ir gyvybės sprogimu savo sode ar terasoje. Visterija, be ilgaamžiškumo simbolio, suteikia elegancijos ir individualumo bet kuriai lauko erdvei.